Draudimo teisė
Draudimo ginčas dažniausiai prasideda nuo vieno rašto — draudikas atsisako mokėti išmoką, pripažįsta įvykį nedraudžiamuoju arba pasiūlo sumą, kuri nepadengia realios žalos. Konsultuojame, rengiame pretenzijas bei procesinius dokumentus ir atstovaujame ginčuose su draudimo bendrovėmis Lietuvos banke ir teismuose.
Pagalba draudimo išmokų ir subrogacijos bylose
Teisinių konsultacijų teikimas dėl draudimo sutarties sąlygų, įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos mokėjimo tvarkos ir dydžio nustatymo. Ieškinių, apeliacinių ir kasacinių skundų rengimas draudikui nepagrįstai atsisakius išmokėti draudimo išmoką, arba nepagrįstai sumažinus draudimo išmokos dydį bei atstovavimas visose teisminėse instancijose.
Draudiko reikalavimo teisės įgyvendinimas, rengiant procesinius dokumentus (ieškinius, apeliacinius ir kasacinius skundus) ir nukreipiant ieškinio reikalavimą dėl išmokėtų draudimo išmokų sumų priteisimo iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija).
Kada kreiptis dėl ginčo su draudimo bendrove
Draudikas atsisakė mokėti išmoką
Sprendimas nemokėti ar mažinti išmoką turi būti pateiktas raštu ir motyvuotas. Tikriname, kuria draudimo taisyklių nuostata remiamasi ir ar ji iš tikrųjų apima konkretaus įvykio aplinkybes.
Išmoka per maža remontui
Sumą ginčyti padeda nepriklausomas turto vertinimas arba remonto sąmata. Draudiko skaičiavimas neretai remiasi nusidėvėjimu, neoriginaliomis dalimis arba metodika, kurios sutartyje nėra.
Įvykis pripažintas nedraudžiamuoju
Tikriname, ar taikoma išimtis buvo tinkamai atskleista sudarant sutartį. Kai jos formuluotė neaiški, ji turi būti aiškinama ne ją pasiūliusio draudiko naudai.
Draudikas reikalauja grąžinti išmokėtus pinigus
Atgręžtinis reikalavimas po eismo įvykio galimas tik įstatyme išvardytais atvejais. Vertiname, ar nurodytas pagrindas įrodytas ir ar reikalaujama suma atitinka faktiškai nukentėjusiesiems išmokėtą sumą.
Gautas draudimo bendrovės ieškinys
Subrogacijos byloje draudikas perima draudėjo reikalavimą į už žalą atsakingą asmenį. Ginčijama ne tik kaltė ir žalos dydis, bet ir tai, ar reikalavimas pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino.
Įmonei atsisakyta atlyginti žalą
Juridinių asmenų ginčų su draudiku Lietuvos bankas ne teismo tvarka nenagrinėja. Po nesėkmingos pretenzijos lieka teismas, todėl sąmatos, ekspertizės ir veiklos dokumentai renkami iš anksto.
Ką verta žinoti prieš ginčijant draudiko sprendimą
Terminai draudimo ginčuose trumpi. Reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis), o reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, reiškiamiems už žalą atsakingam asmeniui, — trejų metų (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Senatį teismas taiko tik tada, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o praleistas terminas atnaujinamas tik teismui pripažinus priežastis svarbiomis (CK 1.131 straipsnis). Atskirai skaičiuojami kreipimosi terminai: vartotojas į draudiką raštu turi kreiptis per tris mėnesius nuo sužinojimo apie teisių pažeidimą, o į Lietuvos banką — per vienerius metus nuo kreipimosi į draudiką.
Draudimo sutartį sudaro ne tik liudijimas, bet ir draudimo rūšies taisyklės — būtent jose įrašytos išimtys, dėl kurių dažniausiai ir kyla ginčas. Taisyklės yra standartinės sutarties sąlygos, o draudimo liudijime turi būti įrašas, kad su jomis draudėjas supažindintas ir kopija jam įteikta (CK 6.991, 6.992 straipsniai). Reikšminga ta taisyklių redakcija, kuri galiojo sutarties sudarymo metu. Neaiški sąlyga aiškinama ją pasiūliusios šalies, tai yra draudiko, nenaudai (CK 6.193 straipsnis), o nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga gali būti pripažinta negaliojančia (CK 6.228⁴ straipsnis).
Įrodymai renkami iš karto po įvykio, o ne tada, kai gaunamas atsisakymas. Sugadintas turtas iki apžiūros neremontuojamas, aplinkybės fiksuojamos fotografijomis, išsaugomos sąmatos ir pirkimo dokumentai. Kai atsisakymas grindžiamas draudėjo padarytu sutarties pažeidimu, teismų praktikoje vertinama, ar tas pažeidimas turėjo įtakos įvykiui atsirasti arba žalos dydžiui. Vien formalus nukrypimas nuo sutarties sąlygų teisės į išmoką savaime nepanaikina.
Situacijos iš bendrijos praktikos
Tai bendrijos praktikoje pasitaikiusios situacijos. Jos pateikiamos be teismo pavadinimo, bylos numerio ir datos, o klientų duomenys neatskleidžiami.
Draudikas pasiūlė 200 Eur, išmokėta daugiau nei 2 000 Eur
Po eismo įvykio draudimo bendrovė pasiūlė 200 Eur žalos atlyginimą. Parengus pretenziją kartu su specialisto išvada dėl tikrosios žalos dydžio, išmokėta daugiau nei 2 000 Eur. Skirtumą lėmė ne ginčas dėl fakto, o tai, kad žalos dydis buvo pagrįstas dokumentais.
Pavogta transporto priemonė, kai buvo tik vienas raktelis
Pavogus transporto priemonę draudikas rėmėsi tuo, kad pateiktas tik vienas raktelis. Tokiose situacijose vertinama, ar draudėjas laikėsi sutartyje numatytų transporto priemonės saugojimo reikalavimų ir ar atsisakymas mokėti yra pagrįstas būtent tomis taisyklėmis, kurios galiojo sudarant sutartį.
Užlieti namai ir taisyklių išlyga dėl negyvenamo būsto
Draudimo taisyklėse buvo numatyta, kad draudimo apsauga negalioja, jeigu name negyvenama. Pranešant apie žalą nurodyta, kad grįžus gyventi į Lietuvą pastebėti sutrūkę vamzdžiai ir užlieti namai. Ši situacija rodo, kodėl prieš pranešant apie žalą verta perskaityti taisykles ir pasitarti: nuo formuluotės gali priklausyti, ar išmoka bus mokama.