Įmonių teisė

Padedame steigiant bendrovę, sprendžiant akcininkų nesutarimus ir vadovo atsakomybės klausimus, keičiant valdymą ar užbaigiant veiklą. Konsultuojame, rengiame dokumentus, deramės su kita puse ir atstovaujame teisme.

Teisinė pagalba bendrovei ir jos akcininkams

Teisinių konsultacijų teikimas ir dokumentų rengimas juridinių asmenų steigimo, valdymo, veiklos vykdymo klausimais. Siekiantiems juridinio asmens reorganizavimo, pertvarkymo, atskyrimo, teikiame kvalifikuotas teisines paslaugas, kad Klientų idėjos atitiktų teisės aktų reglamentavimą.

Kada gali prireikti įmonių teisės advokato

Partneris blokuoja sprendimus

Akcininkams nesutariant bendrovė gali likti be galiojančių sprendimų. Vertiname, ką leidžia įstatai, ar galima sušaukti susirinkimą, inicijuoti juridinio asmens veiklos tyrimą, ar spręsti dalyvavimo bendrovėje pabaigą.

Norima išeiti iš verslo

Akcijų pardavimas nėra vien kainos klausimas. Svarbu įstatuose nustatyta perleidimo tvarka, kitų akcininkų pirmenybės teisė, sandorio forma ir apskaitos įrašai. Be jų pirkėjas akcininku netampa.

Iš vadovo reikalaujama žalos atlyginimo

Reikalavimai esamam ar buvusiam vadovui vertinami pagal tai, ar sprendimai priimti laikantis rūpestingumo ir lojalumo pareigų. Dokumentus, rodančius, kaip ir kokiomis aplinkybėmis sprendimas buvo priimtas, svarbu surinkti laiku.

Steigiamas verslas su partneriu

Pasirenkama teisinė forma, sutariama dėl kapitalo, valdymo ir akcijų paskirstymo. Šiame etape į įstatus ir akcininkų susitarimą įrašomos taisyklės, kurios vėliau lemia ginčų baigtį.

Verslas jungiamas arba dalijamas

Reorganizavimas, atskyrimas ir pertvarkymas vykdomi nustatyta tvarka, informuojant kreditorius ir laikantis terminų. Klaida procedūroje gali atidėti visą sandorį arba palikti neaiškią turto ir prievolių padėtį.

Norima uždaryti įmonę

Veiklos pabaiga įforminama likvidavimu, atsiskaitant su kreditoriais ir darbuotojais. Jei įsipareigojimų įvykdyti nepavyksta, vertinama, ar neatsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesą.

Ką verta žinoti prieš priimant sprendimą

Sprendimą ginčyti galima ribotą laiką. Civiliniame kodekse juridinio asmens organų sprendimams nuginčyti nustatytas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kai apie ginčijamą sprendimą sužinota arba turėjo būti sužinota, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino ar kitokios nuginčijimo tvarkos. Praleidus terminą net ydingas sprendimas paprastai lieka galioti. Gavus protokolą ar pranešimą apie susirinkimą, reaguoti verta iš karto.

Akcininkų sutartis išsprendžia ne viską. Ji saisto tik ją pasirašiusius asmenis, todėl jos pažeidimas savaime nedaro bendrovės organo sprendimo negaliojančio. Pažeistos šalies gynyba lieka sutartinė — netesybos arba žalos atlyginimas. Svarbiausias taisykles dėl balsavimo, akcijų perleidimo ir aklavietės sprendimo verta įrašyti ir į įstatus.

Ribota akcininkų atsakomybė nėra absoliuti. Civilinis kodeksas numato juridinio asmens dalyvio subsidiariąją atsakomybę, kai dėl nesąžiningų jo veiksmų bendrovė nebegali įvykdyti prievolių, o valdymo organo narys atsako už žalą, padarytą pažeidus pareigą veikti sąžiningai, protingai ir lojaliai. Juridinių asmenų nemokumo įstatymas vadovui nustato pareigą, bendrovei tapus nemokiai, nedelsiant informuoti dalyvius ir siūlyti spręsti mokumo atkūrimo klausimą, o nepavykus — inicijuoti nemokumo procesą. Delsimas paprastai didina asmeninę riziką.

Dažniausi klausimai apie įmonių teisę

Ar galima pašalinti akcininką iš įmonės?
Akcininkų sprendimu — ne, tai gali padaryti tik teismas. Prieš kreipiantis peržiūrimi įstatai ir surenkami įrodymai apie realų kenkimą bendrovei, o ne apie nesutarimus. Civiliniame kodekse numatytas priverstinis akcijų pardavimas: teismas gali įpareigoti dalyvį parduoti akcijas ieškinį pareiškusiam dalyviui, jeigu jo veiksmai prieštarauja bendrovės veiklos tikslams ir nėra pagrindo manyti, kad ateityje jie pasikeis. Tai kraštutinė priemonė. Yra ir priešinga galimybė: kai dėl kito akcininko veiksmų neįmanoma tinkamai įgyvendinti savo teisių, galima reikalauti, kad tas akcininkas akcijas nupirktų.
Ar direktorius atsako savo turtu už įmonės skolas?
Pagal bendrą taisyklę ne — už bendrovės prievoles atsako pati bendrovė. Vadovo asmeninė atsakomybė kyla ne dėl skolos fakto, o dėl jo veiksmų. Civilinis kodeksas įpareigoja valdymo organo narį veikti sąžiningai, protingai ir lojaliai bendrovės atžvilgiu, o pažeidus šias pareigas — atlyginti bendrovei padarytą žalą. Atskirai vertinamas delsimas reaguoti į nemokumą, nes Juridinių asmenų nemokumo įstatymas vadovui nustato aiškias pareigas ir pareigą atlyginti dėl jų nevykdymo atsiradusią žalą.
Kiek trunka įmonės likvidavimas?
Bendro termino iš anksto nurodyti negalima, nes trukmė priklauso ne nuo dokumentų, o nuo atsiskaitymų. Ilgiausiai paprastai užtrunka ginčytini kreditorių reikalavimai ir mokestiniai klausimai, todėl juos verta išsiaiškinti dar prieš priimant sprendimą. Pati eiga nustatyta: sprendimą likviduoti priima visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, skiriamas likvidatorius, duomenys teikiami Juridinių asmenų registrui, informuojami kreditoriai ir darbuotojai, atsiskaitoma, sudaromas likvidavimo aktas ir bendrovė išregistruojama.
Ką daryti, jei kitas akcininkas neduoda informacijos apie įmonę?
Informacijos galima reikalauti, nes akcininkas turi teisę gauti bendrovės dokumentus ir informaciją. Pirmas žingsnis — rašytinis prašymas bendrovei. Jo neįvykdžius, svarstomas susirinkimo sušaukimas: akcininkai, turintys ne mažiau kaip dešimtadalį visų balsų, turi susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę, jeigu įstatai nenustato mažesnio balsų skaičiaus. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas kasmet, per Akcinių bendrovių įstatyme nustatytą terminą nuo finansinių metų pabaigos; terminas buvo keistas, todėl jį verta pasitikrinti pagal konkrečios bendrovės finansinių metų pabaigą. Informacijos vis tiek negavus, teisme prašoma juridinio asmens veiklos tyrimo — jo gali prašyti dalyviai, turintys įstatyme nustatytą įstatinio kapitalo dalį. Taip pat galima pareikšti ieškinį dėl dokumentų pateikimo.
Ar akcijų pardavimo sutartį reikia tvirtinti pas notarą?
Ne visada. Formą verta pasitikrinti prieš pasirašant, nes Civilinis kodeksas nustato atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos, ir tai priklauso nuo perleidžiamų akcijų dalies bei sandorio kainos. Ne mažiau svarbu, kad sandoris nebaigtas, kol nepadaryti įrašai akcijų apskaitos dokumentuose — akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose arba, esant materialioms akcijoms, indosamentu — ir kol neatnaujinti akcininkų duomenys.

Registruokitės konsultacijai

AdresasVilniaus g. 64A, Kaunas, LT-44289
Telefonas+370 682 34336El. paštasinfo@advokatasvasiliauskas.lt
Darbo laikasI–V: 09:00–17:00 · VI–VII: nedirbame